- bėdus
- bėdùs, -ì adj. (4) vargingas, sunkus.
bėdù n.: Bėdù įstumti į vazaunią, o bėdžiaũ bus ištraukti vežimą J. Per karę su viskuo buvo bėdžiaũ Gs. Bėdžiáusia, kad pinigų nėra, tai daryk ką darąs! Plv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bėdus
Look at other dictionaries:
beduseln — be|du|seln 〈V. refl.; hat; umg.〉 sich beduseln sich (leicht) betrinken * * * be|du|seln, sich <sw. V.; hat (ugs.): sich leicht betrinken, durch Alkoholgenuss betäuben, umnebeln: ich bedus[e]le mich nicht schon am frühen Morgen; nach drei… … Universal-Lexikon
